- sudrebėjimas
- sudrebė́jimas sm. (1) → sudrebėti 1: Per kožną sudrebėjimą avilio vis kelios bitys nuo kupetos atsitraukia ir sušąla Rdž. Mane pažadino švintant mūsų laivo sudrebėjimas Šlč. | prk.: Taipogi baisiai įveikė žemaičius pastarasis sudrebėjimas prapuolančios Lenkų karalystės M.Valanč. Greit juos sutraukome be jokio sudrebėjimo sąžinės V.Kudir. \ drebėjimas; padrebėjimas; sudrebėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.